38 metus praleidęs Alabamos kalėjimų sistemoje, viename smurtingiausių ir perpildytų tautoje, Larry Jordanas jautėsi laimingas, kad gyveno pakankamai ilgai, kad atgautų laisvę.
Apdovanotas Vietnamo karo veteranas už grotų išgyveno prostatos vėžį ir hepatitą C, kai praėjusių metų pabaigoje teisėjas jį paleido anksčiau laiko.
„Niekada neprarandu vilties“, – sakė 74 metų Jordanas, gyvenantis Alabamoje. „Pažįstu daug kalėjime esančių žmonių, kurie tai padarė.
2020 m. valstijos ir federaliniuose kalėjimuose mirė mažiausiai 6 182 žmonės, ty 46 % daugiau nei praėjusiais metais, rodo neseniai UCLA Law Behind Bars Data Project mokslininkų paskelbti duomenys.
„Pandemijos metu daugelis įkalinimo bausmių tapo mirties nuosprendžiais“, – sakė Wanda Bertram, Kalėjimų politikos iniciatyvos, ne pelno organizacijos, atliekančios baudžiamosios teisenos sistemos tyrimus ir duomenų analizę, atstovė.
Dabar Jordanas nerimauja dėl savo ilgaamžiškumo. Jis kovoja su kojų ir pėdų skausmais, kuriuos sukelia potencialiai gyvybei pavojingas kraujagyslių užsikimšimas, o tyrimai rodo, kad kalėjimas pagreitina senėjimo procesą.
Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, vidutinė gyvenimo trukmė Jungtinėse Valstijose 2021 metais mažėjo antrus metus iš eilės. Šis sumažėjimas yra susijęs su niokojančiu COVID-19 poveikiu ir padidėjusiu narkotikų perdozavimu.
Kai kurie akademiniai ekspertai ir aktyvistai teigė, kad ši tendencija taip pat pabrėžia ilgalaikes masinio įkalinimo pasekmes sveikatai šalyje, kurioje yra maždaug 2 milijonai įkalintų arba įkalintų žmonių, o tai vienas didžiausių rodiklių išsivysčiusiame pasaulyje.
Praėjusių metų Senato ataskaitoje nustatyta, kad JAV Teisingumo departamentui nepavyko nustatyti daugiau nei 900 mirčių kalėjimuose ir vietiniuose kalėjimuose 2021 finansiniais metais. Ataskaitoje teigiama, kad DOJ prastas duomenų rinkimas ir ataskaitų teikimas pakenkė skaidrumui ir Kongreso vykdomai sulaikytų mirčių priežiūrai.
Tūkstančiai žmonių, tokių kaip Jordanija, kasmet paleidžiami iš kalėjimų ir įkalinimo įstaigų, sergančių vėžiu, širdies ligomis ir infekcinėmis ligomis, kurias jie susirgo kalinami. Ši problema skaudžiai smogė Alabamoje, Luizianoje ir kitose Pietryčių valstijose, kuriose įkalinimo lygis yra vienas didžiausių šalyje.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių pagal gyvenimo trukmę, yra ta, kad už grotų yra daugiau žmonių ir jie ten laikomi daug ilgiau, sakė Duke universiteto sociologijos profesorius Chrisas Wildemanas, tyrinėjęs ryšį tarp baudžiamosios justicijos ir gyvenimo trukmės.
„Tai yra gyventojų sveikatos įtampa“, – sakė Wildemanas. „Kuo blogesnės sąlygos kalėjime, tuo didesnė tikimybė, kad įkalinimas gali būti susietas su per dideliu mirtingumu.
Masinis įkalinimas turi bangavimą visoje visuomenėje.
Įkalinti žmonės gali būti jautresni užkrečiamosioms ligoms, tokioms kaip COVID ir ŽIV, kurios gali išplisti artimiesiems ir kitiems bendruomenės nariams, kai jie bus paleisti. Pasak mokslininkų, federalinei vyriausybei taip pat nepavyko surinkti arba paskelbti pakankamai informacijos apie sulaikytas mirtis, kuri galėtų būti panaudota ligų modeliams nustatyti ir mirčių bei ligų prevencijai institucijose ir už jos ribų.
Per 40 metų laikotarpį, pradedant nuo devintojo dešimtmečio, žmonių skaičius šalies kalėjimuose ir kalėjimuose išaugo daugiau nei keturis kartus, o tai paskatino griežta nusikalstamumo politika ir karas su narkotikais.
Federaliniai įstatymų leidėjai ir tokios valstijos kaip Alabama pastaraisiais metais priėmė reformas, abipusiai susitarę, kad kalėjimų išlaidos išaugo per didelės ir kai kurie žmonės gali būti paleisti nesukeliant pavojaus visuomenės saugumui.
Kai kurie tyrėjai ir reformos aktyvistai teigė, kad pokyčiai įvyko per vėlai ir nebuvo pakankamai toli, kad būtų sumažintas blogiausias poveikis sveikatai.
Visgi niekas neįrodė, kad vien įkalinimas trumpina gyvenimo trukmę. Tačiau 2000-ųjų pradžios tyrimai parodė, kad iš kalėjimo išeinančių žmonių mirtingumas per pirmuosius kelerius metus po paleidimo buvo 3,5 karto didesnis nei kitų gyventojų. Ekspertai nustatė, kad mirčių nuo narkotikų vartojimo, smurto ir sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo atvejų buvo ypač daug per pirmas dvi savaites po paleidimo.
Kitas tyrimas parodė, kad šiuo metu ar anksčiau įkalintų juodaodžių žmonių mirtingumas buvo 65% didesnis nei jų bendraamžių ne juodaodžių. Juodaodžiai taip pat sudaro neproporcingai didelę valstybės kalėjimų dalį.
2000 m. priimtas Pranešimo apie mirtį kalinimo aktas ir 2014 m. pakartotinis jo įgaliojimas įpareigojo DOJ rinkti informaciją apie mirtis valstijų ir vietiniuose kalėjimuose ir kalėjimuose.
Informacija turėtų apimti išsamią informaciją apie mirties laiką ir vietą, demografinius duomenis apie mirusįjį, susijusią agentūrą ir mirties būdą.
Tačiau naujausioje Vyriausybės atskaitomybės biuro ataskaitoje nustatyta, kad 70 % DOJ gautų įrašų trūksta bent vieno reikalaujamo duomenų punkto. GAO nustatė, kad federaliniai pareigūnai taip pat neturėjo plano imtis korekcinių veiksmų prieš valstijas, kurios neatitiko ataskaitų teikimo reikalavimų.
Duomenų trūkumas reiškia, kad federalinė vyriausybė negali galutinai pasakyti, kiek žmonių mirė kalėjimuose ir kalėjimuose nuo COVID-19 pandemijos pradžios, sakė mokslininkai.
„Neturėdami duomenų, dirbame tamsoje“, – sakė Lojolos universiteto Naujojo Orleano teisės koledžo profesorė Andrea Armstrong, kuri šiuo klausimu liudijo Kongrese.
Armstrongas sakė, kad federaliniams ir valstijų pareigūnams reikia duomenų, kad nustatytų institucijas, kurios neteikia tinkamos sveikatos priežiūros, maistingo maisto ar kitų paslaugų, galinčių išgelbėti gyvybes.
DOJ nesuteikė pareigūnų galimybės pokalbiams atsakyti į klausimus apie GAO ataskaitą.
Rašytiniame pareiškime agentūros pareigūnai teigė, kad bendradarbiauja su teisėsaugos ir valstybės pareigūnais, siekdami įveikti kliūtis, trukdančias teikti išsamias ir tikslias ataskaitas.
„Teisingumo departamentas pripažįsta didžiulę mirčių skaičiaus mažinimo svarbą įkalinimo metu“, – sakoma pareiškime. „Išsamūs ir tikslūs duomenys yra būtini norint padaryti reikšmingas išvadas apie veiksnius, galinčius prisidėti prie nereikalingų ar ankstyvų mirčių, ir perspektyvią praktiką bei politiką, galinčią sumažinti mirčių skaičių.
Departamento pareigūnai teigė, kad agentūra yra pasiryžusi tobulinti pranešimo apie mirtį įkalinimo įstatymą įgyvendinimą ir sustiprino pastangas gerinti renkamų duomenų kokybę ir kiekį.
DOJ apkaltino Alabamos valstiją, kurioje buvo įkalintas Jordanas, nesugebėjimu tinkamai apsaugoti įkalintų žmonių nuo smurto, seksualinės prievartos ir pernelyg didelės kalėjimo darbuotojų jėgos, taip pat kalinių laikymu antisanitarinėmis ir nesaugiomis sąlygomis.
Jordanas atliko 38 metus 40 metų laisvės atėmimo bausmę už neapgalvotą žmogžudystę, įvykusią autoavarijoje, o jo advokatas savo peticijoje dėl ankstyvo paleidimo įrodinėjo vieną iš ilgiausių bausmių Alabamos istorijoje už nusikaltimą. Prisiekusieji pripažino jį kaltu dėl to, kad vairavo neblaivų transporto priemonę, kuri susidūrė su kitu ir žuvo žmogus. Jei jis būtų nuteistas šiandien, jis turėtų teisę gauti net 13 metų bausmę už grotų, nes anksčiau neturėjo nusikaltimų, rašė Alabamos apygardos teisėjas Stephenas Wallace’as, peržiūrėjęs Jordano prašymą dėl ankstyvo paleidimo.
Gavusi teisinę pagalbą iš Alabamos ne pelno siekiančios organizacijos „Redemption Earned“, kuriai vadovauja buvęs valstijos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Jordanas kreipėsi į teismą dėl išankstinio paleidimo.
2022 m. rugsėjo 26 d. Wallace’as pasirašė įsakymą paleisti Jordaną iš kalėjimo pagal taisyklę, leidžiančią Alabamos teismams…